- panūsti
- 1 panū́sti intr. J.Jabl, Zp, Skr labai užsigeisti, užsinorėti, pasiilgti, gedauti ko: Mato, kad kiti eina į vakarėlį, ir jis panū́do Gs. Jis panū̃do šiandien važiuoti ant turgaus (= į turgų) J. Panū́dus jau važiuot į Kauną Erž. Nebesulaikysi jau, kai panū́s kiekviena proga išsigerti Klm. Ko vaikas panūdo mokytis, to ir leisk Žl. Išvykęs kitur, greit panū́sta savųjų Auk. Dukryte mano, jaunoji mano, ant ko panūdo tavo širdelė? JV188. Kada vakare Sigutė parginė ir ragana pamatė ją su gražiais drobės marškiniais, tai nūste panūdo sužinoti, kaip ji taip gražiai galėjo suverpti sau marškinius LTR. Ans, panū̃dęs to vainiko, griebs tą žalčiui nuplėštie Jrk119. Tai tu panūdai per audrą klaikią jaunus mėginti sparnus S.Nėr. \ nūsti; panūsti; sunūsti
Dictionary of the Lithuanian Language.